Virtuvės baldai

Nuo ko prasideda virtuvė? Nuo indų, įrankių, maisto? Sukraukite visa tai, tarkime, miegamajame – na, ar radote vietos keptuvėms, lėkštėms, miltams, raugintiems agurkams ir t.t? Jau panašu į virtuve? Nė iš tolo.

Sutalpinti visam šiam gėriui, pirmiausiai reikalingi paskirtį atitinkantys baldai virtuvei. Virtuvinių spintelių su daugybe lentynų, lentynėlių, stalčių pirma pasitaikiusi spinta tikrai neatstos. Visi baldai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, t.y. būti ergonomiški. Baldai virtuvei – vieni iš pačių sudėtingiausių baldų, nes jie turi būti ne tik estetiški, bet ir funkcionalūs bei ergonomiški. Standartinis darbinio paviršiaus (stalo, ant kurio ruošiamas maistas) aukštis – 90 cm. Stalas, prie kurio valgoma, paprastai būna apie 75 cm aukščio, o jo dydis turi būti toks, kad kiekvienam žmogui būtų skirta apie 55 – 60 cm pločio. Patogiam sėdėjimui prie valgomojo stalo nuo kėdės sėdimosios dalies iki stalo viršaus turi būti apie 25 – 30 cm. Virtuvės sieninių spintelių gylis yra 30 cm, o stovinčių ant grindų – 50 – 60 cm. Virtuvės buitinė technika standartiškai būna 60 cm gylio, tad jei ketinate ją įsigyti, geriau rinktis tokių pat matmenų spinteles. Antrasis privalomas dalykas šiuolaikinėje virtuvėje yra virtuvės buitinė technika, o svarbiausi iš jų – viryklė ir šaldytuvas. Virtuvė be jų – ne virtuvė. Kita technika (mikrobangų krosnelė, indaplovė, gartraukis ir kt.) paprastai perkama priklausomai nuo piniginės pajėgumo, poreikių ir aplinkybių. Tačiau buitinė technika ir baldai virtuvei turėtų būti perkami tuo pačiu metu. Priešingu atveju gali kilti sunkumų dėl buitinės technikos matmenų, stiliaus ar spalvos. Prieš įsigyjant buitinę techniką labai svarbu įvertinti ne tik baldų matmenis ir stilių, bet ir elektros lizdų, dujų vamzdžių ir vandentiekio vamzdžių išsidėstymą. Lemiamą žodį įsigyjant virtuvės baldus bei buitinę techniką turėtų tarti žmogus, dažniausiai šeimoje gaminantis maistą.

Pabaigai papasakosiu jums vieną istoriją. Gyveno kartą jauna šeima. Šeimos galva buvo labai veiklus vyras, tad namuose beveik nebūdavo. Kol jis darbavosi, jo žmona rūpinosi namais… kuriuose nebuvo virtuvės. Nieko tokio, pasakysite, nėra virtuvės – nereikia sukti galvos: nereikalingi baldai virtuvei, nereikalingi įrankiai ir indai, nereikalinga virtuvės buitinė technika, nereikia gaminti maisto ir plauti indų. Anokia čia problema, jei vyro namie beveik nebūna: ar verta vienai likusiai žmonai gamintis maistą? Tiesa. Tačiau netrukus vienas po kito ėmė rastis vaikai, o virtuvės kaip nebuvo, taip nebuvo. Galite įsivaizduoti moterį, kurios vyro beveik nebūna namie ir kuriai neturint virtuvės reikia pasirūpinti keturiais bambliais? Spėkite, kuo baigėsi (beje, tai iš tikrųjų nutiko) ši istorija? Nepatikėsite – skyrybomis. Tokia tad pamokanti istorija apie moterį, kuri neturėjo virtuvės…

Parašykite komentarą