Pagal
Žyma: nuotekos

Kaip tikslingai panaudoti virtuvės nuotekas: augalų laistymas

Kaip tikslingai panaudoti virtuvės nuotekas: augalų laistymas

Kasdien iš mūsų indaplovių, kriauklių, vonių bei skalbyklių išbėga gausybė litrų panaudoto vandens – nuotekų. Dažnai net nesusimąstydami šias buitines nuotekas laikome nebereikalingomis. Tie, kurie nelinkę manyti, jog po manęs – nors ir tvanas (tegu ir nuotekų), naudodamiesi civilizacijos patogumais, civilizuotai tvarkosi ir su panaudotu vandeniu: jam kaupti namuose yra įrengiami vandens valymo įrenginiai, sukonstruojami specialūs rezervuarai ar talpyklos, pasitelkiami net virtuvės baldai.

Tokie įrenginiai yra neabejotinai puikus būdas išvengti nusikalstamo nuotekų atsikratymo būdo, t.y. – vis dar pasitaikančių išbetonuotų duobių be dugno, kurios yra neįtikėtinai brutali žala gamtai bei kaimynams. Tačiau net ir kaupdami savo panaudotą vandenį specialiose, gamtai draugiškose talpyklose, anksčiau ar vėliau (priklausomai nuo nuotekų kiekio) pasiekiame rezultato, kuris neturi nieko bendro su paslauga gamtai: panaudotą vandenį už tai atsakingos įmonės surenka ir išveža į specialias nuotekų utilizavimo vietas. Tokiu būdu šimtai litrų vandens, kurį dar būtų galima tikslingai panaudoti, kasdien yra tiesiog išvaistoma drauge švaistant ir už vandenį mokamus pinigus. Tokia buitinių nuotekų atsikratymo praktika jau ilgą laiką yra paprasčiausiai neegzistuojanti Indijoje ar kitose trečiojo pasaulio šalyse, kuriose vanduo dėl jo trūkumo yra laikomas didžiule vertybe. Nors Lietuvoje vandens trūkumo kol kas nejaučiame (švarų vandenį naudojame net tualeto nuleidimui), visgi, būdami sąmoningi ir suvokdami globalios atsakomybės svarbą, turėtume bent jau hipotetiškai pasvarstyti apie tai, kaip savo buityje kasdien galime sutaupyti didžiulį kiekį vandens bei kaip šiam tikslui gali pasitarnauti mūsų virtuvės baldai.

Buitinių nuotekų rūšys

Kalbėdami apie buitines nuotekas, spcialistai paprastai išskiria du jų tipus: vadinamąjį juodą ir pilką vandenį. Juoduoju vandeniu yra vadinamos nuotekos iš tualeto – be specialių valymo įrenginių įsikišimo ir intenstyvaus technologinio perdirbimo toks vanduo pakartotinai negali būti naudojamas. Visiškai kitaip yra su pilkuoju vandeniu, t.y. nuotekomis, atsirandančiomis iš kriauklių, vonių, skalbyklių bei indaplovių. Specialistų teigimu, šias nuotekas savo buityje galima drąsiai pakartotinai naudoti beveik ar netgi visiškai jų neperdirbant. Bene geriausias ir tikslingiausias tokio vandens panaudojimo būdas yra augalų – tiek kambarinių, tiek lauko – laistymas (be to, jomis gali būti valomi ir rečiau liečiami virtuvės baldai, kaip antai garų nuosėdas itin linkęs kaupti aukštų spintelių viršus). Tačiau prieš imantis šios praktikos, vertėtų žinoti keletą itin svarbių dalykų.

Atsargumo priemonės

Pilkojo vandens, kaip minėta, dažniausiai nereikia per daug apdoroti norint jį naudoti augalų laistymui. Tačiau siekiant išlaikyti savo sodą ir jo gėrybes visiškai saugiomis, kai kurių atsargumo priemonių vistik derėtų imtis.

Pirmoji iš jų – apsauginis filtras. Kietosios maisto ar kitų medžiagų dalelės (plaukai, stiklo šukės, kaulai), neretai atsirandančios buitinėse nuotekose, ne tik gadins Jūsų sodo ar vazono žemės estetinį vaizdą, bet ir galimai skatins pelėsių, puvinių ar netgi nepageidaujamų vabzdžių atsiradimą. Tam, kad šių pasekmių būtų išvengta, kaupdami nuotekas, savo kriauklėse ir voniose naudokite apsauginius filtrus, liaudiškai dar žinomus kaip sieteliai.

Antroji priemonė, padėsianti išvengti nepageidaujamų pasekmių laistant augalus butinėmis nuotekomis – aplinką tausojantys plovikliai. Dauguma virtuvės ruošai bei asmeninei higienai mūsų naudojamų priemonių savo sudėtyje turi medžiagų, nuo kurių ilgainiui stipriai pakistų dirvožemio struktūra, augalai pagelstų, o daržovės galimai taptų nuodingomis. Šito, ko gero, nereikia nė sakyti – turbūt retam iš mūsų kiltų mintis palaistyti savo augalus šampūnu ar parfumuoto muilo skeidiniu. Tačiau itin kontraversiškas faktas yra tai, jog šiais kvepiančiais chemikalais yra valomi dažnai liečiami virtuvės baldai, nė nedvejodami tokiomis priemonėmis mes kasdien plauname ir savo indus, iš kurių valgome, skalbiame drabužius, kuriais vilkime, bei svarbiausia – prausiamės patys. Manytina, jog į savo buitį įsileidę nors ir brangesnes, bet mažiau kenksmingas valymo priemones, mes ne tik turėtume absoliučiai saugias nuotekas, tačiau ir sumažintume pavojų savo sveikatai.

Tačiau jeigu savo įpročių dėl valymo ir kosmetikos priemonių keisti visgi neketinate, tačiau vis tiek esate linkę nuotekomis laistyti savo augalus, vertėtų žinoti bent jau tai, kad tokiomis nuotekomis nerekomenduojama laistyti daržovių, kurios bus valgomos nevirtos (pvz. morkų, salierų ar porų). O jeigu cheminių priemonių koncentracija nuotekose itin didelė, tuomet jomis daržovių laistyti apskritai nepatartina, verčiau palikite šias nuotekas savo sodo krūmams bei medeliams, arba tegu jomis bus nuvalyti Jūsų virtuvės baldai – muiluotas bei fosfatų gausus vanduo puikiai pašalins riebaluotų garų sankaupas nuo aukštų spintelių paviršiaus. O štai nuotekas, kuriose esama baliklio, naudoti yra tiesiog griežtai draudžiama bet kokiu atveju, kadangi net ir mažas šio preparato kiekis gali negrįžtamai pakenkti Jūsų augalams. Ypač augalams kenkia ir boro bei natrio druskų turintys peparatai – šių medžiagų turinčiomis nuotekomis augalus laistyti galima, tačiau nederėtų to daryti per dažnai ir itin dideliais kiekiais.

Kur ir kaip surinkti nuotekas iš virtuvės?

Spartus naujųjų technologijų vystymasis lėmė, jog šiandien skirtingi gamintojai gali pasiūlyti galybę įvairių nuotekų valymo bei kaupimo prietaisų: nuo pačių paprasčiausių, nešiojamų talpyklų, iki sudėtingų jų sistemų. Apie sudėtingas vandens valymo ir kaupimo įrenginių sistemas dažniausiai svarstoma tuomet, kai projektuojamas naujas namas, keičiami virtuvės baldai ar iš esmės renovuojamas vamzdynas. Tokios sistemos turi neabejotinų privalumų, tačiau jų įrengimo bei eksploatavimo kainos neretai atbaido vartotojus. Todėl kol kas – nesiūlydami Jums kardinalių pokyčių bei kalbėdami tik apie buitinių, dažniausiai virtuvėje atsirandančių nuotekų pakartotinį naudojimą – informuosime, kaip šias nuotekas kaupti ir vėliau panaudoti itin paprastomis sąlygomis siūlo specialistai.

Paprasčiausias ir kone pigiausias būdas kaupti nuotekas augalų laistymui yra po kriaukle įsirengti norimo dydžio talpyklą, kuri specialia žarna (ar vamzdeliu) su kraneliu būtų prijungta prie kriauklės nuotekų vamzdžio. Tokiu būdu, atsukdami ir užsukdami šį žarnos kranelį, nuotekas galėsite naudoti tik tuomet, kai bus poreikis, t.y. tik tuomet, kai turėsite ką laistyti. Tokiam nuotekų kaupimo būdui puikiai pasitarnaus Jūsų virtuvės baldai, mat tokia talpykla lengvai gali būti įmontuojama ne tik po kriaukle, bet ir laisvoje spintelėje. Į šią talpyklą vienu metu gali būti nutiesta ir keletas žarnų, pvz. iš kriauklės ir iš indaplovės. Tačiau kaupiant nuotekas iš indaplovės vėlgi reiktų prisiminti, jog jomis laistyti daržovių bei itin lepių gėlių nederėtų, kadangi indaplovėms skirtose plovimo priemonėse yra gausu fosfatų, galinčių pakenkti augalams. Galiausiai, jeigu Jūsų kriauklė įrengta šalia virtuvės lango, ant kurio palangės žydi augalai, minėta žarna ar vamzdelis gali būti nukreiptas tiesiai į vazoną, tokiu būdu sutaupant ne tik vandens, bet ir laiko sąnaudas.

Taigi akivaizdu, jog net ir per daug nesistengdami, beveik visiškai buitinėmis sąlygomis savo virtuvėje galite įsirengti paprastą nuotekų kaupimo sistemą. Nors tokiu būdu sutaupyto vandens kiekis ir nebus itin didelis, greičiausiai jis neišgelbės senkančių trečiojo pasaulio šalių vandens rezervų, tačiau net ir tokios minimalios pastangos yra neabejotinas prisidėjimas prie globalios problemos sprendimo. Be to, įpratę savo augalus laistyti virtuvės nuotekų vandeniu, ilgainiui tikrai nustebsite pastebėję, kiek pinigų Jums pavyko sutaupyti – nauji virtuvės baldai tokiu atveju gali tapti tiesiog puikia paskata taupyti!

Nuotekų valymo įrenginiai privatiems namams

Nuotekų valymo įrenginiai privatiems namams

Bepigu miesto daugiabučių gyventojams nesirūpinti dėl vandens, bėgančio iš krano ar esančio tualeto bakeliuose. Jų vanduo atidžiai prižiūrimas centralizuotos miesto nuotekų sistemos, užtikrinančios kokybę ir švarą. Tačiau didesnis galvos skausmas iškyla nuosavų namų savininkams, kurie nėra prijungti prie bendro kanalizacijos tinklo. Jų vanduo gali tapti labai paveiktas įvairių kenksmingų faktorių, kas gali atsiliepti tiek gamtai, tiek žmogui. Šioje situacijoje telieka viena išeitis – nuotekų valymo įrenginiai.

Pagrindinė tokių įrenginių užduotis – izoliuoti ir išvalyti kenksmingas nuotekas, kad jos neturėtų sąlyčio su geriamu vandeniu ir gamta. Chemikalai ir bakterijos, esantys nuotekose, gali pakenkti ne tik žmogaus sveikatai, tačiau ir aplinkui esančiai augmenijai bei gyvūnijai. Į gruntą patekęs vanduo užteršia augalų šaknis, gali lengvai surasti kelią į tvenkinius, kuriuose gyvena ir iš kurių geria gyvūnai. Aplinkosauga – vienas iš svarbiausių faktorių, dėl kurių yra būtina įsirengti kokybišką nuotekų valymo įrenginį gyventojams, kuriems priklauso nuosavi namai. To reikalauja įvairūs reglamentai bei įstatymai, todėl tai nėra „noriu ar nenoriu“ klausimas. Neįsirengę nuotekų valymo įrenginio jūs kenktumėte ne tik sau, bet ir aplinkiniams – pavojingos medžiagos gali patekti ir į kaimynų vandenį.

Dažniausiai kylanti problema, kai reikia rinktis iš daugelio firmų siūlomų nuotekų valymo įrenginių, tai patikimumas. Daug įmonių ar privačių asmenų gali siūlyti gaminį už daug patrauklesnę kainą nei konkurentai, tačiau tai dažniausiai reiškia, kad įrenginys nėra kokybiškas. Pavyzdžiui, jis gali būti importuotas iš užsienio, kas dažniausiai liudija, jog nėra jokio kokybę patvirtinančio sertifikato. O net jei sertifikatas yra pateikiamas, negalima šimtu procentu juo pasitikėti – įrenginys juk ištestuotas kitoje šalyje ir kitokiomis oro sąlygomis, kas reiškia, kad nuotekų valymo sistema gali neatitikti vietinio klimato keliamų reikalavimų. Todėl visada vertėtų rinktis vietinę bei žinomą firmą, užsitarnavusią reputaciją. Ji pateiks patikimus sertifikatus, suteiks visą reikalingą informaciją, padės su įrengimu ir prietaiso priežiūra.

Kita problema – kaina. Lietuviai visada stengiasi sutaupyti. Tai, žinoma, geras bruožas, tačiau kai kuriais atvejais skūpus moka dukart. Dažniausiai taip nutinka, kai įsigijamas nekokybiškas produktas, bandoma suderinti ir įrengti nuotekų valymo sistemą patiems (taip sutaupant pinigus, kurie būtų skirti įmonei, atliekančiai tokius darbus profesionaliai bei patikimai) ir tinkamai jos neprižiūrint. Nors nuotekų valymo įrenginiai (juolab, jei jie kokybiški) nereikalauja, kad juos nuolatos sektumėte, tačiau kartas nuo karto, vis dėlto, reikėtų juos išvalyti ir apžiūrėti, ar nėra defektų. Dažniausiai visa reikiama informacija apie priežiūra būna suteikiama jus aptarnaujančios įmonės arba randama įrenginio techniniame pase – instrukcijoje.

Nors nuotekų valymo įrenginiai ir gali būti galvos skausmas, tačiau juos renkantis vis dėlto vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį į kokybę ir įmonę, iš kurios ketinama pirkti. Šioje situacijoje nepatartina praleisti galimybės daugiau pasidomėti ar netgi pasikonsultuoti su kitais žmonėmis kaiminystėje, kuriems nuotekų valymo įrenginiai jau įrengti vienos ar kitos įmonės – jie galės pasakyti, ar yra patenkinti paslaugomis, o iš to galima daryti argumentuotas išvadas. Kokybiškai įrengti nuotekų valymo įrenginiai sutaupys jums daug laiko, nervų ir pinigų ateityje.

Nuotekų valymas gyvenamoje aplinkoje

Nuotekų valymas gyvenamoje aplinkoje

Vasara jau čia pat, saulė mus džiugina kasdien vis labiau, maloniai nosį kutena besiskleidžiančių žiedų aromatas, žavi atgijusi gamta. Neretas susimąstome apie tai, kaip tą grožį išsaugoti, palikti ateinančioms kartoms ir imamės domėtis „žaliųjų“ judėjimais, žaliavalgyste, pradedame pirkti daugiau bioproduktų. Tada apsidairome aplink savo gyvenamą aplinką. Norime ir stengiamės, kad ir čia gyventume „žaliai“. Renkamės natūralų pluoštą, grindis, duris, rūšiuojame atliekas ir to mokome artimuosius. Imant mąstyti „giliau“, pradedame galvoti, kaip iš gyvenamosios aplinkos skleisti kuo mažiau nereikalingų, neretai ir žalingų atliekų, šiukšlių, nuotekų. Imame galvoti, kaip veikia nuotekų valymas mūsų name, kur pasišalina ir dingsta nešvarumų kupinas vanduo, kad galėtume jį vėl vartoti.

Žinoma, gyvenant daugiabutyje, nuotekų valymas jau ne mūsų pačių problemą, o ją išsprendžia miesto nuotekas valančios bendrovės. Tačiau Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, visų pirma daugiausia dėmesio buvo skirta miestų nuotekoms valyti, o tuo tarpu mažų gyvenviečių nuotekų valymo klausimai buvo atidėti. Tad individualių namų savininkams tenka sukti galvas, kaip universaliau valyti nuotekas. Šis procesas yra labai sudėtingas ir neretai brangus. Netinkama vandentiekio sistema tampa palankia terpe bakterijoms veistis, todėl šiuo klausimu visada pravartu kreiptis į specialistus, kurie galės parinkti optimalų variantą, patars, kaip teisingai pašalinti namų ūkyje suvartotą, nereikalingą vandenį, t.y. nuotekas.

Kadangi vandenį labai lengva greitai užteršti, visa augmenija ir gyvūnija bei kiekvienas Žemės gyventojas esame jautrūs teršimui, būtina teršalus šalinti jau valymo įrenginiuose, kad nuotekos neterštų atvirųjų vandens telkinių, į kuriuos jos išleidžiamos. Išvalytos bionuotekos nepridarys nemalonumų nei gamtai, jei Jūsų gyvenamai aplinkai. Būtina apie tai susimąstyti kuo anksčiau, kad sumažėtų išlaidų suma, pagerėtų gyvenimo kokybė ir taip galėtumėte tapti dar vienu „žaliuoju“ Žemėje. Tik nuo mūsų visų ir kiekvieno iš mūsų atskirai priklauso, ar mūsų žemės vanduo bus švarus. Nes tik švarus vanduo yra gyvybės žemėje pagrindas, visa ko pradžių pradžia. Be jo neturėtume nei menkiausios gyvybės. Tad pirmuoju žingsniu tegul tampa nuotekų valymas.