Kaip tikslingai panaudoti virtuvės nuotekas: augalų laistymas

Kasdien iš mūsų indaplovių, kriauklių, vonių bei skalbyklių išbėga gausybė litrų panaudoto vandens – nuotekų. Dažnai net nesusimąstydami šias buitines nuotekas laikome nebereikalingomis. Tie, kurie nelinkę manyti, jog po manęs – nors ir tvanas (tegu ir nuotekų), naudodamiesi civilizacijos patogumais, civilizuotai tvarkosi ir su panaudotu vandeniu: jam kaupti namuose yra įrengiami vandens valymo įrenginiai, sukonstruojami specialūs rezervuarai ar talpyklos, pasitelkiami net virtuvės baldai.

Tokie įrenginiai yra neabejotinai puikus būdas išvengti nusikalstamo nuotekų atsikratymo būdo, t.y. – vis dar pasitaikančių išbetonuotų duobių be dugno, kurios yra neįtikėtinai brutali žala gamtai bei kaimynams. Tačiau net ir kaupdami savo panaudotą vandenį specialiose, gamtai draugiškose talpyklose, anksčiau ar vėliau (priklausomai nuo nuotekų kiekio) pasiekiame rezultato, kuris neturi nieko bendro su paslauga gamtai: panaudotą vandenį už tai atsakingos įmonės surenka ir išveža į specialias nuotekų utilizavimo vietas. Tokiu būdu šimtai litrų vandens, kurį dar būtų galima tikslingai panaudoti, kasdien yra tiesiog išvaistoma drauge švaistant ir už vandenį mokamus pinigus. Tokia buitinių nuotekų atsikratymo praktika jau ilgą laiką yra paprasčiausiai neegzistuojanti Indijoje ar kitose trečiojo pasaulio šalyse, kuriose vanduo dėl jo trūkumo yra laikomas didžiule vertybe. Nors Lietuvoje vandens trūkumo kol kas nejaučiame (švarų vandenį naudojame net tualeto nuleidimui), visgi, būdami sąmoningi ir suvokdami globalios atsakomybės svarbą, turėtume bent jau hipotetiškai pasvarstyti apie tai, kaip savo buityje kasdien galime sutaupyti didžiulį kiekį vandens bei kaip šiam tikslui gali pasitarnauti mūsų virtuvės baldai.

Buitinių nuotekų rūšys

Kalbėdami apie buitines nuotekas, spcialistai paprastai išskiria du jų tipus: vadinamąjį juodą ir pilką vandenį. Juoduoju vandeniu yra vadinamos nuotekos iš tualeto – be specialių valymo įrenginių įsikišimo ir intenstyvaus technologinio perdirbimo toks vanduo pakartotinai negali būti naudojamas. Visiškai kitaip yra su pilkuoju vandeniu, t.y. nuotekomis, atsirandančiomis iš kriauklių, vonių, skalbyklių bei indaplovių. Specialistų teigimu, šias nuotekas savo buityje galima drąsiai pakartotinai naudoti beveik ar netgi visiškai jų neperdirbant. Bene geriausias ir tikslingiausias tokio vandens panaudojimo būdas yra augalų – tiek kambarinių, tiek lauko – laistymas (be to, jomis gali būti valomi ir rečiau liečiami virtuvės baldai, kaip antai garų nuosėdas itin linkęs kaupti aukštų spintelių viršus). Tačiau prieš imantis šios praktikos, vertėtų žinoti keletą itin svarbių dalykų.

Atsargumo priemonės

Pilkojo vandens, kaip minėta, dažniausiai nereikia per daug apdoroti norint jį naudoti augalų laistymui. Tačiau siekiant išlaikyti savo sodą ir jo gėrybes visiškai saugiomis, kai kurių atsargumo priemonių vistik derėtų imtis.

Pirmoji iš jų – apsauginis filtras. Kietosios maisto ar kitų medžiagų dalelės (plaukai, stiklo šukės, kaulai), neretai atsirandančios buitinėse nuotekose, ne tik gadins Jūsų sodo ar vazono žemės estetinį vaizdą, bet ir galimai skatins pelėsių, puvinių ar netgi nepageidaujamų vabzdžių atsiradimą. Tam, kad šių pasekmių būtų išvengta, kaupdami nuotekas, savo kriauklėse ir voniose naudokite apsauginius filtrus, liaudiškai dar žinomus kaip sieteliai.

Antroji priemonė, padėsianti išvengti nepageidaujamų pasekmių laistant augalus butinėmis nuotekomis – aplinką tausojantys plovikliai. Dauguma virtuvės ruošai bei asmeninei higienai mūsų naudojamų priemonių savo sudėtyje turi medžiagų, nuo kurių ilgainiui stipriai pakistų dirvožemio struktūra, augalai pagelstų, o daržovės galimai taptų nuodingomis. Šito, ko gero, nereikia nė sakyti – turbūt retam iš mūsų kiltų mintis palaistyti savo augalus šampūnu ar parfumuoto muilo skeidiniu. Tačiau itin kontraversiškas faktas yra tai, jog šiais kvepiančiais chemikalais yra valomi dažnai liečiami virtuvės baldai, nė nedvejodami tokiomis priemonėmis mes kasdien plauname ir savo indus, iš kurių valgome, skalbiame drabužius, kuriais vilkime, bei svarbiausia – prausiamės patys. Manytina, jog į savo buitį įsileidę nors ir brangesnes, bet mažiau kenksmingas valymo priemones, mes ne tik turėtume absoliučiai saugias nuotekas, tačiau ir sumažintume pavojų savo sveikatai.

Tačiau jeigu savo įpročių dėl valymo ir kosmetikos priemonių keisti visgi neketinate, tačiau vis tiek esate linkę nuotekomis laistyti savo augalus, vertėtų žinoti bent jau tai, kad tokiomis nuotekomis nerekomenduojama laistyti daržovių, kurios bus valgomos nevirtos (pvz. morkų, salierų ar porų). O jeigu cheminių priemonių koncentracija nuotekose itin didelė, tuomet jomis daržovių laistyti apskritai nepatartina, verčiau palikite šias nuotekas savo sodo krūmams bei medeliams, arba tegu jomis bus nuvalyti Jūsų virtuvės baldai – muiluotas bei fosfatų gausus vanduo puikiai pašalins riebaluotų garų sankaupas nuo aukštų spintelių paviršiaus. O štai nuotekas, kuriose esama baliklio, naudoti yra tiesiog griežtai draudžiama bet kokiu atveju, kadangi net ir mažas šio preparato kiekis gali negrįžtamai pakenkti Jūsų augalams. Ypač augalams kenkia ir boro bei natrio druskų turintys peparatai – šių medžiagų turinčiomis nuotekomis augalus laistyti galima, tačiau nederėtų to daryti per dažnai ir itin dideliais kiekiais.

Kur ir kaip surinkti nuotekas iš virtuvės?

Spartus naujųjų technologijų vystymasis lėmė, jog šiandien skirtingi gamintojai gali pasiūlyti galybę įvairių nuotekų valymo bei kaupimo prietaisų: nuo pačių paprasčiausių, nešiojamų talpyklų, iki sudėtingų jų sistemų. Apie sudėtingas vandens valymo ir kaupimo įrenginių sistemas dažniausiai svarstoma tuomet, kai projektuojamas naujas namas, keičiami virtuvės baldai ar iš esmės renovuojamas vamzdynas. Tokios sistemos turi neabejotinų privalumų, tačiau jų įrengimo bei eksploatavimo kainos neretai atbaido vartotojus. Todėl kol kas – nesiūlydami Jums kardinalių pokyčių bei kalbėdami tik apie buitinių, dažniausiai virtuvėje atsirandančių nuotekų pakartotinį naudojimą – informuosime, kaip šias nuotekas kaupti ir vėliau panaudoti itin paprastomis sąlygomis siūlo specialistai.

Paprasčiausias ir kone pigiausias būdas kaupti nuotekas augalų laistymui yra po kriaukle įsirengti norimo dydžio talpyklą, kuri specialia žarna (ar vamzdeliu) su kraneliu būtų prijungta prie kriauklės nuotekų vamzdžio. Tokiu būdu, atsukdami ir užsukdami šį žarnos kranelį, nuotekas galėsite naudoti tik tuomet, kai bus poreikis, t.y. tik tuomet, kai turėsite ką laistyti. Tokiam nuotekų kaupimo būdui puikiai pasitarnaus Jūsų virtuvės baldai, mat tokia talpykla lengvai gali būti įmontuojama ne tik po kriaukle, bet ir laisvoje spintelėje. Į šią talpyklą vienu metu gali būti nutiesta ir keletas žarnų, pvz. iš kriauklės ir iš indaplovės. Tačiau kaupiant nuotekas iš indaplovės vėlgi reiktų prisiminti, jog jomis laistyti daržovių bei itin lepių gėlių nederėtų, kadangi indaplovėms skirtose plovimo priemonėse yra gausu fosfatų, galinčių pakenkti augalams. Galiausiai, jeigu Jūsų kriauklė įrengta šalia virtuvės lango, ant kurio palangės žydi augalai, minėta žarna ar vamzdelis gali būti nukreiptas tiesiai į vazoną, tokiu būdu sutaupant ne tik vandens, bet ir laiko sąnaudas.

Taigi akivaizdu, jog net ir per daug nesistengdami, beveik visiškai buitinėmis sąlygomis savo virtuvėje galite įsirengti paprastą nuotekų kaupimo sistemą. Nors tokiu būdu sutaupyto vandens kiekis ir nebus itin didelis, greičiausiai jis neišgelbės senkančių trečiojo pasaulio šalių vandens rezervų, tačiau net ir tokios minimalios pastangos yra neabejotinas prisidėjimas prie globalios problemos sprendimo. Be to, įpratę savo augalus laistyti virtuvės nuotekų vandeniu, ilgainiui tikrai nustebsite pastebėję, kiek pinigų Jums pavyko sutaupyti – nauji virtuvės baldai tokiu atveju gali tapti tiesiog puikia paskata taupyti!