Gyventojų turto draudimas – ramesniam gyvenimui

Gyventojų turto draudimas – ramesniam gyvenimui

Nors rugsėjis jau įpusėjo, tačiau butų nuomos bumas dar neatslūgsta. Studentai, kurie nerado būsto ir glaudžiasi pas gimines, draugus, universiteto ar kolegijos bendrabutyje, karštligiškai naršo skelbimus ir svajoja rasti jaukų butuką už piniginei draugišką kainą. Deja, daugelis nuomotojų studentus, mažus vaikus ir naminius gyvūnus prilygina teroristams, kurie nusiaubs namus ir paliks didžiulius nuostolius ir neapmokėtas sąskaitas.

Žinoma, iš dalies tokią nuomotojų poziciją galima suprasti, juk ne kartą buvo rašoma ir kalbama apie tai, kaip žmonės nukentėjo nuo nepareigingų ir neatsakingų nuomininkų. Tai šuo sugraužė sofą, tai vaikai nuterliojo visai neseniai nudažytas sienas ar pirmakursiai studentai bute paliko tikrą jovalą. Taigi, ką daryti? Neišnaudoti nenaudojamo nekilnojamo turto potencialo tikrai nėra labai protinga, o ieškoti tiesiog „auksinių“ nuomininkų dažniausiai nebūna laiko ar nepakanka kantrybės, nes mokesčius vis tiek tenka mokėti, nepaisant to, kad butas stovi tuščias. Tokiu atveju ne vienas draudimo brokeris patars savo turtą tiesiog apdrausti.  Gyventojų turto draudimas padengs nuostolius, kuriuos gali padaryti nuomininkai, todėl nereiks jaudintis, kad po jų nieko savo bute neberasite.

Gyventojų turo draudimas gali apdrausti būstą nuo nelaimingų įvykių, pavyzdžiui, apliejimo, gaisro ir pan., gali apdrausti jame esančius daiktus, elektroninę techniką ir pan. Viskas priklauso nuo to, kokioje draudimo įmonėje draudžiatės ir kokias draudimo sąlygas draudimo brokeris gali jums pasiūlyti. Taigi, reiktų išanalizuoti bent kelių draudėjų pasiūlymus ir pasirinkti optimaliausiai jums tinkantį.

Kas moka draudimą?

Išties nėra jokių griežtų taisyklių, kurios atsakytų į šį klausimą, tai labiau susitarimo reikalas. Visgi, gyventojų turto draudimas – gyventojų pareiga, todėl iš principo jį turėtų mokėti nuomininkai, kurie naudojasi butu. Kita vertus, tokia situacija negali piktnaudžiauti ir būsto savininkas. Paprasčiau tariant, jei sulūžo lova ar sugedo televizorius, nereikia pulti kaltinti nuomininkų, kad jie dėl visko kalti. Naudojami daiktai nėra amžini, o jei yra, dažniausiai jie stovi muziejuose. Taigi, šeimininkas privalo nebetinkamus naudoti daiktus pakeisti, o nepasilikti draudimo įmoką sau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *